Pagrindinis meniu
Apie mane
Counter
This page today ...
total: 1
unique: 1

This page ever ...
total: 1
unique: 1

Site ...
total: 1
unique: 1
Date / Time
 
Select Language


News for 2017
MoTuWeThFrSaSu
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
 
Welcome
Username:

Password:




Remember me

[ ]
[ ]
[ ]
Search http://vam107.audrone.serveriai.lt
Priešistorė

Pradžių pradžia: Pirmasis šaltinis / Antrasis šaltinis / Trečiasis šaltinis


Šaltinis / Resources: Niesiecki "Herbacz Polski", elektroninis leidinys

...Mirus Stanislovui Kęsgailai, seniūnu Žygimantas Senasis 1527 m. balandžio 28 d. privilegija paskyrė jo sūnų, „iš tos Žemės kilusį“ irgi Stanislovą Kęsgailą [1500–1532]17. To prašė pats Žemaičių seniūnaitis, Žemaičių ponai, tijūnai ir visa bajorija bei didžioji kunigaikštienė Bona su sūnumi Žygimantu Augustu. Privilegijoje buvo aukštai įvertinta jo tėvo ištikimybė ir nuopelnai valstybei bei valdovui. Turėdamas tai galvoje ir prašančiųjų motyvus, valdovas patenkino prašymą. Tačiau perduodamas naujajam seniūnui Žemaitiją, Žygimantas Senasis pakeitė jos valdymą ir, išskyrus teismą, apribojo seniūno tiesioginį administravimą didelėje dalyje valsčių. Be aukščiau minėtų 4 dvarų [Josvainių, Skirsnemunės, Veliuonos ir Vilkijos] valdovas į tiesioginį savo valdymą iš seniūno perėmė dar 15 valsčių ir dvarų: Ariogalos, Beržėnų, Biržinėnų, Dirvėnų, Gandingos, Kaltinėnų, Karšuvos, Pajūrio, Pašilės, Rietavo, Šauduvos, Telšių, Tverų, Užvenčio ir Viešvėnų....
Citata paimta iš ŽEMAIČIŲ VALSTIEČIŲ PRIEVOLIŲ SURAŠYMAS 1537 IR 1538 M., Antanas Tyla.

Antrasis šaltinis: 1527 m. Žygimantas Senasis, skirdamas Žemaitijos seniūnu paskutinį iš Kęsgailų giminės seniūną Stanislovą Stanislovaitį , pavedė jam valdyti Žemaitiją apribojančiomis jo teises naujomis sąlygomis. Didysis kunigaikštis pasiliko savo žinioje ne tik tuos dvarus ir valsčius, kurie jam ir pirmiau priklausė (Josvainius, Veliuoną, atskyrus nuo jos Tendžiogalos valsčių, Vilkiją ir Skirsnemunę, kuriuose tebuvo maždaug 1/5 didžiojo kunigaikščio valstiečių dalis), bet dar ir tuos valsčius, kurie ligi tol buvo Žemaitijos seniūno žinioje: Ariogalą, Beržėnus, Biržinėnus, Gandingą, Dirvėnus, Kaltinėnus, Karšuvą, Pajūrę, Palangą, Pašilę, Rietavą, Šiauduvą, Telšius, Tverus, Viešvėnus, Užventį.
Citata paimta iš knygos Jūratė Kiaupienė " Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI - XVII a.", psl. 40 (nuoroda į K. Jablonskis " Lietuvos valstiečių kova... Aktas apie Žemaitijos valsčių pasidalijimą tarp didžiojo kunigaikščio ir seniūno..."

Trečiasis šaltinis:Iš viešvieniškių atsiminimų VAMBUTAI, Juozas Normantas
Kunigaikščių Vambutų reikšmė vėlyvesniame Lietuvos gyvenime sumažėjo. Jie ilgainiui tapo eiliniais bajorais - dvarininkais. Istoriko ir rašytojo Simono Daukanto brolis Aleksandras, studijavęs mediciną Vilniaus universitete, 1830 m. sausio 26 d. padavė prašymą Vilniaus bajorų deputacijai, nes norėjo gauti bajorystės dokumentus. Jo sudarytoje Daukantų giminės genealogijoje sakoma, kad, 1660 m., sudegus Jokūbo Daukanto namams ir turtui, jo nepilnamečiai vaikai Jonas ir Simonas Kazimieras už skolas užstatė Dabikinės dvarą Jonui Vambutui."
Jonas Vambutas - pirmasis žinomas asmuo mano genealoginėje schemoje. 1660 metai - galima data. Pirmoji mano žinoma data 1686 m. - Merkelio mirimo data. Neaišku kiek metų jam buvo, kada mirė, nežinomos jo tėvo bei senelio Jono gyvenimo datos.


Jūs turite būti prisijungęs kad pateikti pastabas šioje svetainėje, prašome prisijungti, arba, jei nesate registruotas spustelėkite čia prisijungti